Black Amber Photography

11/08/2022

Valeriya

11/08/2022

15/01/2021

Pabaliai

Vieta, kurioje užaugau. Vieta su nepamirštamais prisiminimais. Vieta, kurioje yra mano širdis 🤍

05/01/2021

Mano močiutei 84 metai. Prieš kelias dienas parskridau namo, tad tema pasisuko apie keliones lėktuvu. Vienas iš jos prisiminimų, kai sovietiniais laikais skrido prie juodosios jūros:

,,Mes visada su seneliu nešiodavomės kišenėse peiliukus. Aš tą peiliuką tokį ir dabar tebeturiu. Eidavau į darbą, tai visada rankenuke - na tai gal obuoliuką atsipjaut, gali kur ir prireikti, ten ir tas kamščiatraukis, ir viskas… Jis (senelis) turėdavo pastoviai ir aš turėdavau pastoviai.
Mes išskridom į Sočį.
Dabar reikia iš Sočio skrist. Na kaip, praeiti, ten tas lankas - praeiti. Viską sudėjom, sudėjom, o kad kišeny peiliai tai mum nė motais. Supypsijo, gražina mumis atgal ir sako: ,,iš kišenių išimkit’’. Aš išėmiau peilį padėjau ir senelis išėmė padėjo peilį. Ir dabar, man atrodo, tokį chaosą sukeltų, arba atimtų tuos peilius ar ką. Bet kaip kultūringai būdavo - mes nieko nežinojom, kad mus lydėjo. Apsauga. Tu supranti? Skyrė apsaugą. Peiliukus liepė pasiimti - mes vėl į kišenį. O valstybė skyrė apsaugą!
Ir to mes nebūtumėm žinoję, bet skrido žurnalistas iš Kauno. Mes kai jau parskridom į Kauną, na ir tas žurnalistas priėjo, pradėjom kalbėtis, na ir einam ,,ant autobuso’’. Ir tas žurnalistas mums pasakė, kad ,,buvo jum duota apsauga’’. Kad mes nepakenktumėm žmonėm, supranti? O dabartiniais laikais tai būtų aš nežinau kas. O jie tykiai ramiai, nei kas žinojo, nei mes žinojom. Viskas buvo sutvarkyta ramiai. ‘’