09/11/2015
Kartais nutinka taip, kad malonus darbas tampa dar malonesnis, kai tampi ne tik šventės fotografu, bet ir pačiu tikriausiu jos dalyviu.
Buvo nuostabiai saulėta diena... Krikšto sakramentas Augustei buvo suteiktas jaukioje, ne taip seniai atstatytoje Labanoro bažnytėlėje, kuri Žolinių proga buvo sausakimša (nors miestelyje vos keliolika gyventojų), o mišias joje aukojo mano kraštietis, kurio deja, bet tą kartą nepažinau :)
Po ceremonijos, įmantria karietaite kinkyta retu keršu žirgeliu, kaip kokie dvarininkai riedėjome Labanoro miesteliu miško link. Jaučiausi it poniutė susiruošusi į puotą, tik, kad mano vieta buvo ne tokia jau poniutiška - šalia vadeliotojo :), bet romantizmo dėl to nei kiek nesumažėjo. Asfaltą keitė žvyrkelis, lapuočius spygliuočiai, švelnus vėjas kedeno plaukus, jaukus vaikų klegesys papildė paukščių čiulbėjimą, o kelionė miško pasaka baigėsi žavingai snukučius kaišiojančių elnių kaimenės apsuptyje... Ar gi, tai ne stebuklas? :)
Ačiū, Augustės mamai ir mieliems broliukams už jaukumą, už galimybę pabūti jūsų nuostabios šventės dalimi. Linkiu, kad jūsų gyvenimo pasakos kiekviena nauja serija būtų vis šviesesnė ir vis spalvingesnė!