26/06/2023
Žiūriu ir negaliu patikėti, kad paskutinis postas buvo prieš daugiau nei metus laiko. Metai tylos!
LABAS, seniai nesimatėm😉
Palikusi ofiso stalą ir prieš prieš 12 metų atradusi fotografiją nėriau nekvėpuodama, nes malonumas, kurį patirdavau kurdama ir po to mėgaudamasi rezultatu, buvo toks didžiulis, kad paaukodavau miegą, poilsį ir kartais net santykius.
Ir perdegimas vieną dieną trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kraustėmės į naujus namus, vaikai į naują mokyklą, 30 vestuvių per vasarą ir aš palūžau.
Rodos per dieną viskas dingo. Kaip iš vadovėlio! Malonumas, noras, laukimas susitikimo, proceso patyrimas. Viskas!
Netekties, gedulo procesas buvo varginantis. Neigiau. Fotografavau.
Tada sekė ir jau 6 metus tęsiasi psichologijos ir psichoterapijos studijos, asmeninė terapija, stovyklos, darbas su vaikais.
Jaučiu, dar kapanojuosi, bet pagaliau išlipu ir vėl noriu fotografuoti.
Tik jau kitaip. Su tuo bagažu, kurį dabar atsinešu.
Fotografija man visada buvo SANTYKIS ir nepaisant to, visada buvau už kadro, taip pusę kojos, taip saugiai pasislėpusi.
Toks vienišiaus darbas, o kasdien su žmonėmis bendravau. Procese aš pasileisdavau plaukus ir šėldavau, matydavau kaip gimsta kūrinys ir juo grožėdavausi. Toks narcistinio ego penėjimas.
Savo mylimoms klientėms vis pasakoju, kad dabar darau terapines fotosesijas, o jos juokiasi ir sako, kad mano fotosesijos visada buvo terapinės. Galbūt… bet aš žinau, kad ne, nes ten manęs buvo mažai. Per mažai santykio ir kontakto. Per daug lūkesčių ir rezultato.
Todėl dabar noriu pakviesti jus į kitokį patyrimą - TERAPINĘ FOTOSESIJĄ
Terapinės fotosesijos PATYRIMAS - drąsa pažvelgti į save, pamatyti save, sustoti ir patirti save tokią, kokia esi dabar.
Mes patiriame save per santykį su kitu, atsispindime kaip nuo veidrodžio.
Verbalinė atspindžio forma yra tik viena iš galimybių. Mūsų kūnai yra tobuli atspindžiai.
Kodėl fotosesija?
Terapinės fotosesijos patyrimas yra stiprus tuo, kad patyrimas - vaizdas ( nuotraukos) - liks! Nebus kaip pabėgti, užmiršti, nukišti, paslėpti. Liks įamžintas visas proceso patyrimas.
Beliks tik PRIIMTI. SAVE.
Fotosesija visada yra darbas su kūnu, protą truputį pastumiant į šalį.
Ir santykis su savo kūnu, energija, seksualumu vaidina svarbų vaidmenį.
Įšdrįsti pasirodyti ir būti pamatytam kartais reikia didelės drąsos. Drįstu pasakyti, kad mano praktikoje beveik 100 proc. žmonių bijo ir vengia fotografuotis.
Aš irgi bijau!
Todėl renkuosi bijoti drąsiai,
Nes žinau, ten kur mano baimė, ten mano potencialas.
Renkuosi dabar patirti tai, kas kyla: skausmą, džiaugsmą, baimę, liūdesį, jaudulį, gėdą, galią.
Neatmetant, nesutrypiant, nenuvertinant.
Iškeliant.
O kartais ir atrandant tai, ko nejautei esant.
Su tylia pagarba žmogaus patyrimui.
O REZULTATAS ?
Kas tampa svarbiau - nuotraukos ar patyrimas?
Ir čia nėra vienareikšmio atsakymo, nes kiekvienam iš mūsų rezonuoja skirtingai.
Jo prognozuoti nepavyks, nes niekas nežino, kas pasirodys, su kuo susitiksi.
Ką pamatysime, tą gerbsim, mylėsim ir priimsim, nes tai būsi TU!
Renkuosi pasitikėti procesu.
Kviečiu TAVE,
jei nori pažiūrėti ir pamatyti, kas tu tavimi vyksta,
jei nori pabandyti priimti savo dabartines būsenas
jei nori išgyveni naują save,
Rezonuoja?
Ateik patirti.
Vasarą dirbsiu tik gamtoje, todėl kviečiu registruotis liepos ir rugpjūčio mėnesiams.
Turiu išmylėtą, atokų ir ramų gamtos kampelį.
Taip pat keletą savaičių būsiu prie jūros.
Rašykite, klauskite, papasakosiu plačiau.
Su meile,
Deimantė💚💛🧡❤️🤍
