27/06/2023
Buvo laikas, kai nemėgau vasaros. Ir dabar nežavi spiginanti į akis saulė, tysojimas paplūdimyje ant deginančio smėlio, įkaitęs asfaltas, troškus oras ir jėgų nuo karščio netekimas. Buvo laikas, kai iškeičiau visuomet taip laukiamas vasaros atostogas į kondicionuojamas ofiso patalpas.
Bet kai vėl pradėjau atkreipt dėmesį į dūzgiančias pievas, jos atrodo sugrąžino į daug metų atgal, kai "vasara" reiškė jausmų kupinus ieškojimus ir atradimus, pažinimo džiaugsmą, svaigulingą atsipalaidavimą, nepaaiškinamą norą tai bėgt išskėtus rankas, liečiant smilgų viršūnes, tai sustot ir tyliai stebėt kaip dūzgia pievų gyvenimas.
Man "vasara" yra "dūzgiančios pievos".
