24/01/2026
Adrijus❄️
Yra kažkas magiško tame, kaip vaikai mato žiemą. Man tai – gražus apšvietimas ir kompozicija, o jam – linksmas nuotykis tarp apsnigtų medžių.
Šiandienos fotopasimatymas su sūnumi priminė, kodėl aš apskritai pamilau fotografiją. Tai galimybė sustabdyti akimirką, kai jis dar toks mažas šitame dideliame miške, bet jau su tokia didele ir smalsia širdimi.
Šį rytą miškas mus pasitiko tylus ir užburiantis, o sūnus jame atrodė kaip mažas herojus iš knygos puslapių. Man, kaip fotografei, visada norisi tobulos šviesos, bet šiandien supratau, kad tobula yra tiesiog ši akimirka.
Jokių studijinių dekoracijų – tik tikras sniegas, tikras šaltukas ir tas vaikiškas noras nubėgti kuo toliau į miško gilumą.
Kviečiu ir jus į šį nuotykį ir pasivaikščiojimus su objektyvu ir manimi šią žiemą, jei norite pasidaryti gražių prisiminimų - susisiekime📩
