09/03/2026
Juozas.
Jis atsisakė būti patogus.
Atsisakė būti nugludintas, sušukuotas... pritapęs.
Jam nereikėjo, kad jį mėgtų.
Jam reikėjo, kad jį matytų.
Jis gyveno taip, kaip pats pasirinko.
Be pasiaiškinimų.
Be atsiprašymų.
Be „reikėjo kitaip“.
Paklausiau jo kažkada, ar ką nors keistų.
Jis ilgai tylėjo.
Ne gindamasis. Ne teisindamasis.
Tiesiog peržvelgdamas savo gyvenimą.
Ir pasakė:
„Ne.“
Ne todėl, kad buvo tobula.
Ne todėl, kad buvo teisinga.
O todėl, kad buvo jo.
Šiandien jo nebėra.
Bet žmogus gyvas tol, kol kažkas sustoja ir į jį pažiūri.
Aš sustojau...
