02/06/2026
Kartais fotosesija prasideda ne nuo kameros. O nuo garsiai ištartų žodžių. kad žūt būt reikia sofos sode!
Didelę šeimos fotosesiją dovanų gavo du žmonės, nuo kurių ir prasidėjo šis smagus šurmulys ir gyvastis.
Atvažiavau į kiemą, apsidairiau ir galvoje iškart užsidegė lemputė, kad reikia sofos sode. Ne plastikinės, ne lengvos, o tos tikros, sunkios, ąžuolinės, tokios, kuri jau mačiusi gyvenimo. Aišku, tokių lūkesčių neturėjau, kad būtent tokios, bet tokia kaip tik namuose pūpsojo 🤭
Ir tada prasidėjo šeimos sporto šventė. 😄 Vyrai pasiraitojo rankoves ir tempė.
Vakar, po beveik metų, sutikau tų namų šeimininką. Prisipažino, labai nenorėjęs tos sofos nešti lauk, sunki gi, bet fotografė pasakė, kad reikia. Griežtai 🤭 Bet dabar visiškai nesigaili, irgi prisipažino.
Ir aš suprantu kodėl.
Ant tos sofos susėdo kelios kartos. Juokas, vaikai ant kelių, po keliais, tas savas artumas, kurio nesurežisuosi. Dar atkūrėme ir seną nuotrauką po daugybės metų. Tie patys žmonės, tik daugiau istorijų veiduose.
O paskui gimė ir fizinis albumas. Toks, kurį po metų kitų vartysis vis brangiau.
Ir dabar turiu labai rimtą klausimą 😎
kas dar nori fotosesijos ant sofos?