05/10/2026
Man įdomu, ką žmogus atsineša į kadrą. Kartais tai pajunti iš karto. Žmogus dar nieko nepadarė, o jau yra kažkas labai konkretaus jo buvime. Kažkokia laikysena. Žvilgsnis. Temperamentas. Elegancija. Flirtas. Švelnumas. Drąsa. O kartais tiesiog labai stiprus, nepaaiškinamas jausmas.
Tada mano darbas nėra sugalvoti, kuo tas žmogus turėtų būti. Mano darbas — pamatyti, kas jau yra, ir leisti tam tapti matomam.
O kartais žmogus ateina visiškai sustingęs. Nežino, kur dėti rankas, kaip stovėti, kaip žiūrėti. Ateina ne su atsakymu, o su viltimi, kad aš jį kažkuo paversiu. Tada ieškome. Išbandome vieną pusę, kitą, trečią. Ir kartais kažkur pakeliui žmogus pirmą kartą pats save pamato. Ir tada atsiranda ne mano sukurtas personažas. Atsiranda jo pačio balsas.
O ši moteris į kadrą atsinešė šviesą. Šiek tiek senojo Holivudo, truputį kino, tą labai savitą moteriškumą, kurio nesuvaidinsi. Man reikia jį tik pamatyti ir užfiksuoti.
