18/09/2026
Nežinau kada tiksliai tai įvyko. Bet vieną dieną tiesiog supratau, kad vaikas, kurį dar visai neseniai vedžiau už rankos, jau kuris laikas vedasi mane į savo pasaulį.
Ir aš einu.
Nes taip įdomu, kad neįmanoma neiti.
Kamilei – trylika.
Toks amžius, kai, regis, dar turėtų svarstyti, ką veikti po pamokų su draugėmis.
Bet ji jau kuris laikas svarsto, kaip atrodys jos drabužių kolekcija.😄
Ir, tiesą sakant, manęs tai nelabai stebina.
Visą gyvenimą pati buvau kažkur „prie meno“. Fotografavau, piešiau, kūriau, dekoravau, klijavau dalykus ten, kur normalūs žmonės jų greičiausiai neklijuotų.😄
Ilgą laiką naiviai maniau, kad mūsų šeimoje aš esu ta menininkė. Kol maždaug per Kamilės dešimtąjį gimtadienį teko ramiai pripažinti sau, kad karūna teks dalintis su ja!😁
Bet gražiausia, kad ji nori ne tik piešti.
Ji nori, kad jos piešiniai gyventų.
Ant drabužių. Maišelių. Daiktų. Žmonių kasdienybėje.
O mano vidinis balsas į tai turi tik vieną atsakymą:
DAROM.
Ne todėl, kad kiekvieną kartą viskas pavyks.
Bet todėl, kad labai noriu savo vaikams įkalti į galvą vieną dalyką:
Jeigu labai nori – bandyk.
Jeigu nepavyko – bandyk dar kartą.
Jeigu ir vėl nepavyko – vadinasi, dar ne pabaiga.
Labai dažnai riba tarp žmogaus, kuris „turėjo svajonę“, ir žmogaus, kuris ją pavertė gyvenimu, tėra dar vienas bandymas.
Taigi štai – mūsų bandymas.❤️
Kamilės piešinys, virtęs džemperiais ir maišeliu.
Kol kas testuojame audinius, spaudą, kokybę. Ieškome varianto, kurį pačios norėtume nešioti ne todėl, kad „čia Kamilė nupiešė“, o todėl, kad jis tiesiog - žiauriai geras. (Beje jei turite rekomendacijų dėl spaudos - labai laukiam)
Ir turiu prisipažinti...
žiūrėdama į mus abi su tais džemperiais jaučiu labai keistą jausmą.
Kai vienu metu norisi ir garsiai visiems pasigirti.
Ir tyliai sau pagalvoti:
oho... kur tu dar nueisi, mergaite.
Aš nežinau.
Bet labai noriu pamatyti!
O dabar mums su Kamile labai reikia jūsų.
Ne mandagaus „gražu“😄
Tikros nuomonės.
Ar jūs nešiotumėte tokį džemperį?
Ar pirktumėte maišelį su Kamilės darbais?
Rašykit. Kritiką irgi priimam.😄
Nes gal čia šiandien tiesiog abi stovim su džemperiais mūsų kieme.
O gal – pati pradžia kažko didesnio.
Ir man tas „gal“ labai patinka! ❤️