03/09/2026
Traukinys pajuda. Už lango slenka vakaras, o mes įsikuriame savo kupė.
Šįkart už šią patirtį sumokėjome 230 eurų žmogui. Triaukštės lovos, jokio dušo, tualetas vienas visam vagonui. Kaip tikri keliautojai ir tyrinėtojai aplankėme net tris. Visi jie turėjo tą patį sunkiai supainiojamą, nosį traukiantį aromatą ir labai aiškią filosofiją. Pro skylę viskas keliauja tiesiai ant bėgių. Natūralumas.
Naktį traukinys tampa viešbučiu.
Kiekvienoje stotyje traukinys sustoja maždaug pusvalandžiui. Ne šiaip sau. Tuo metu pakraunamos mašinos, kurios keliauja kartu su mumis. Geležinkelio stotis trumpam tampa automobilių pakrovimo aikštele.
Dundėjimas. Stabdymas. Pajudėjimas. Vėl stabdymas.
Miegu fragmentais, vartausi kartu su traukiniu ir kažkuriuo metu nebesuprantu ar mane supa miegas, ar pats vagonas.
Keista, bet tuo metu prisiminiau Šri Lanką.
Ten už 9 eurus dviems nakvojome bungale šalia nacionalinio parko, su terasa, vaizdu į drėgme ir žaluma alsuojančią augmeniją. Lauke dušas ir whirlpool bath, kambaryje kondicionierius ir visi patogumai, o ryte gausūs šrilankietiški pusryčiai, nuo kurių ilgai jaučiausi soti.
Čia 690 eurų už vieną kupė, du kvadratai, trys aukštai ir sisiuko kvapas (bent jau ne pačioje kupė)😅
Kelionės mėgsta tokius paradoksus. Nevisada pinigai nuperka patogumą, o nepatogumas nuperka prisiminimą.
Ir šitas traukinys dundantis tamsoje, su svetimais balsais už sienos ir langu, kuriame naktis bėga atgal, buvo labai smagus. Užskaitau!
Gera būti pakeliui.
