17/08/2025
Kadangi šiuo metu guliu su surakinta nugara, feritinas beveik ant nulio, o skydliaukė daro savo šou :D, pagalvojau – kodėl gi nepapasakojus, kaip atrodo mūsų, sezoninių žmonių, užkulisiai. Mano – kaip dekoro fotografės, ir dekoratorių, su kuriais jaučiuosi viena komanda. Nes jei iš šono atrodo tik gėlės, žvakės, šviesos ir gražūs kadrai – tai realybė yra kur kas labiau „love–hate relationship“.
Pirmoje sezono pusėje visi dega – dekoratoriai kuria planus A, B, C ir net Z, jei orai ar sąlygos ima šaipytis. Jie lipa per lietų, karštį ir vėją, kad jūsų šventė vis tiek atrodytų kaip pasaka. Ir, žinokit, tai yra kosminė energija – matyti, kaip jie, pavargę, bet su kibirkštim akyse, stato tuos grožius.
O tada persiritam į antrą pusę. Visi ir toliau myli savo darbą, bet baterijos mirksi raudonai. Ir visgi – mes varom. Dekoratoriai – nes jie žino, kad toji viena diena turi būti tobula jauniesiems ar klientams. Aš – nes noriu kiekvieną jų darbą parodyti taip, kad visi pasakytų „wow, čia jų braižas, čia jie“.
Bet va kur reikalas – mano darbas nesibaigia ties tuo, kad „nufotkinau ir viskas“. Grįžus laukia atranka (dažnai po kelis kartus tos pačios fotosesijos), ir tada – redagavimas. Aš niekada neuždedu vieno bendro preseto visiems dekorams, nes, nu, rimtai – kaip galima gėlėtą romantiką ir minimalistinį moderną sukišti į vieną „filtrą“? Kiekvienam dekorui ieškau tono, nuotaikos, spalvų, kurios papildytų būtent jo charakterį. Tai lyg kiekvieną kartą sukurti mini istoriją nuo nulio. Ir tai laaaabai užtrunka. Bet kitaip negaliu. Nes tikiu, kad dekoratoriaus rankų darbas vertas tokio pat kruopštumo.
Tai jeigu paskutiniais mėnesiais nuotraukos vėluoja – labai atsiprašau, bet žinokit: kiekvieną kadrą glostau ir dėlioju taip, kad jis papildytų jūsų pasaką. Nes čia ne „greita gamyba“, čia – bendra kūryba.
Ir galiausiai – nors nugara streikuoja, sveikata meta iššūkius, o akys pavargsta nuo monitoriaus – aš vis tiek myliu šitą darbą. Myliu dekoratorius, kurie nepaisant visų kliūčių kuria tikrus stebuklus. Myliu tą momentą, kai galiu bent akies krašteliu matyti, kaip jų vizijos gimsta, ir užfiksuoti jas taip, kad išliktų ilgiau nei viena diena.
Tai jei kartais neatrašysiu, pavėluosiu ar pasirodysiu pavargus – labai nepykit. Nes viskas, ką darom, yra su meile ir paskutinėmis baterijomis. Kad jūsų šventės atrodytų kaip pasakos, o prisiminimai – būtų gyvi dar ilgai. 🌸📸