23/02/2026
Jei aš būčiau direktorius
Kažkokiame praeities šalies laikraštyje buvo rubrika tokiu pavadinimu, kur žmonės galėjo išreikšti savo nuomonę, ką jie darytų turėdami įtaką galimiems valstybės įvykiams.
Dabar bandysiu pasireikšti lyg būdamas tuo direktoriumi.
Pasisakysiu pirmiausia Lietuvos gynybos klausimais, kurie šiandieną mūsų valdžios sprendžiami.
KRAŠTO GYNYBA
1. Lietuva skiria šių metų biudžetu 5,38 milijardų pasiskolintų mūsų anūkų ir proanūkių vardu netgi negavusi jų pritarimo..
Tie milijardai bus taškomi statomo karinio miestelio vokiečių brigadai Rūdnikuose, kuri gal būt kada nors bus ten dislokuota. Šiuo metu Vokietijos valdžia bando sukomplektuoti brigadą, kuri būtu ten įkurta, tačiau jai sunkiai sekasi, nes kariškiai puikiai supranta, jog šalia Baltarusijos sienos esantis miestelis bus jau pirmąją konflikto minutę nušluotas su visa karine technika, kariškiais, jų šeimos nariais ir infrastruktūra vienos ar dviejų rusų sparnuotų bombų FAB 9000 pagalba, kuri, po sprogimo, palieka vieno kilometro spinduliu plyną lauką. Jei tai vyktų naktį, kariškiai nespėtų net į kelnes ir į batus įšokti.
Tas pats atsitiks ir su kitais mūsų kariniais miesteliais, kurie yra 120 kilometrų atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos.
Juk kariškiai nėra išsisklaidę didelėje teritorijoje po apkasus ir įtvirtinimus, o ramiai gyvena ir miega kareivinėse.
2. Lietuva perka 44 vokiškus tankus, kuriuos gaus tik po keletą metų.
Karas Ukrainoje parodė, kad tankų era jau pasibaigė ir milijonus kainuojant ši karinė mašina turi labai trumpą kovoje gyvavimo periodą, vos keletą valandų, o sunaikinamas jis dronu, kurio kaina keletas tūkstančių eurų.
Be to Turkija neseniai pademonstravo jos kompanijos STM sukurtą FVP šarvų pramušimo nesulaikomą droną, kuris vienu garantuotu pataikymu tanką visiškai sunaikina. Iš jo lieka tik metalo laužo krūva.
Mūsų šalis gaus tuos tankus tik po keletą metų. Per tą laiką karo vykdymo sistema labai pasikeis ir gautiems tankams neliks vietos karo lauke, nes jie bus visiškai neefektyvūs. Niekas nenorės į juos sėsti, nes gerai žinos, jog po keleto valandų jie jau taps degančiais lavonais.
3. Drakono dantys. Jie jokio priešo nesustabdys, nes jis tiesiog į Lietuvos teritoriją net neis. Jo tikslas yra demilitarizuoti Lietuvą, o tą jie padarys bombų ir raketų pagalba. O jie jų turi apsčiai, jos pas juos tikrai niekada nepasibaigs. Bus subombarduoti kariniai miesteliai, su infrastruktūra, karine technika įr gyvoji jėga, Zoknių aerodromas. Aišku klius Lietuvos prezidentūrai, seimui, vyriausybei, krašto apsaugos ministerijai ir štabams.
Todėl manau, kad Lietuvos valdžia, jei ji yra adekvati ir supranta, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, turėtų suprasti, kad karinio incidento atveju, niekas Lietuvos nesirengia ginti, kad 5 straipsnis tai buvo tik kaip masalas stojantiems į NATO. 5-tasis straipsnis gali būti inicijuojamas tik viso aljanso valstybėms pritarus. Kyla klausimas ar Vengrija ir Slovakija, kurios ko gero yra tyliai pasirašiusios su Rusija jos 2021 metų gruodyje siūlytą visai Europai taikos susitarimą, balsuos už Lietuvos, visokiomis priemonėmis kenkiančiai Rusijai, gynimą. Sakys: ko prašėtės, tą ir gavote.
Todėl Lietuvai telieka viena, įjungti diplomatinę pavarą ir iš tolo pradėti tartis su Rusija dėl nepuolimo ir taikos dokumentų pasirašymą, pagal anksčiau Rusijos siūlytą scenarijų.
Būtume pirmoji Europos valstybė, kuri savo išmintimi parodytų pasauliui kaip galima išvengti karo ir visiško valstybės sunaikinimo, jos piliečių žūties ir infrastruktūros sunaikinimo.
MEDICINA
Kadangi aš direktorius, iš tų 5,38 milijardų eurų panaudočiau:
2 milijardus medicinai.
Įdėjus tuos du milijardus į Lietuvos medicinos gerinimą, galima būtų ženkliai padidinti medicinos personalo atlyginimus, tuo paskatindami Lietuvos piliečius rinktis medicinos studijas bei padėtų gražinti išvykusius medicinos darbuotojus iš užsienio, suteikiant jiems gerus grantus, aprūpinant juos gyvenamuoju būstu.
Būtų pabaigta praktika, kuomet gydytojas baigęs darbą valstybinėje medicinos įstaigoje skuba į privačią, kur jam yra mokamas didesnis atlygis. Jis turėtų gauti orų atlyginimą valstybinėje gydymo įstaigoje, leidžiantį jam padoriai gyventi, be kyšių, ramia sąžine.
Pakeisti visą medicinoje šiandieną naudojamą techniką naujausia, atitinkančią geriausius pasaulio standartus. Gražinti periferijos ligoninėms jų buvusį autoritetą suteikiant joms galimybę gydyti sudėtingas ligas ir vykdyti sudėtingas operacijas nepriklausomai nuo ligonių skaičiaus.
Pabaigti su praktika, kuomet ligoniai vežiojami iš vieno rajono į kitą, o gimdyvės vežamos gimdyti už 150 kilometrų. Kartais jos net priverstos gimdyti greitosios pagalbos automobilyje.
Lietuva turtinga gabiais ir ir išradingais gydytojais. Jų ir infrastruktūros atnaujinimo pagalba Lietuvos medicina galėtų pasiekti neregėtų aukštumų, gal būt net pasiekti neturtingos Kubos medicininės apsaugos lygį, į kurią gydytis važiuoja ligoniai iš viso pasaulio, netgi iš tų pačių JAV.
Gal ir Lietuvos medicina su laiku pakils iki Kubos ar Baltarusijos lygio ir į ją plūstelės užsieniečiai gydytis sunkių ligų ar darytis sudėtingų operacijų.
Šiuo metu, periferijos ligoninėms praradus visą eilę gydymo funkcijų, iš jų gydymas persikelia į Vilniaus ir Kauno ligonines. Tose ligoninės susidaro milžiniškos ligonių eilės. Ligoniams tenka laukti savo eilės po keletą mėnesių.
Todėl reikia imtis naujų ligoninių statybos šiuose miestuose, kol atsigaus periferinės ligoninės.
Būtina atkurti skubios pagalbos medicininius punktus kiekvienoje gyvenvietėje, kur ligonis galėtų gauti minimalią medicininę paslaugą, tokią kaip būtinų vaistų injekcijos, pirmos pagalbos nelaimingo atsitikimo atvejais. Juose galėtų būti prekiaujama populiariais receptiniais ir nereceptiniais vaistais.
Tai tokie, mano, kaip direktoriaus, minimalūs medicininės apsaugos klausimų sprendimai.
ŠVIETIMAS
Kaip direktorius švietimui skirčiau likusius 1,38 milijardų litų.
Visi gerai suprantame, kad nuo švietimo priklauso Lietuvos, kaip valstybės, ateitis.
Šiandieną visa švietimo sistema kažkaip nustumta į valstybės reikalų pakraštį. Trūksta pedagogų - specialistų. Kiekvienais metais jų trūks vis daugiau nes mokytojo profesija praranda savo potraukį, dėl nedidelių atlyginimų. Pedagogai sensta, išeina į pensiją. Mokytojai, kaip ir gydytojai, norėdami oriau gyventi priversti dirbti keliuose mokyklose, ar dirbti papildomą darbą visiškai nesusijusį su pedagogika. Daugelis mokytojais dirba net nebūdami pedagogais.
Laikas tą praktiką pabaigti. Mokytojas, kad ir dirbdamas nepilnas valandas, turėtų gauti pakankamą atlygį suteikiantį jam ir jo šeimai padorų gyvenimą.
Atidaryčiau jau uždarytas mokyklas gyvenvietėse nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus, pabaigčiau mokinių transportavimą į kitas gyvenvietes ar miestelius. Mokinys turi pamilti savo gyvenamąją vietą, tikėtis, kad jis liks čia, puoselės ir gražins savo gyvenvietę.
Pabaigčiau tokią praktiką, kad mokiniams trūksta paprasčiausių vadovėlių.
Atkurčiau šalyje pedagogų rengimo kalves - pedagogines mokyklas ir institutus, nes dabartinė valdžios politika veda šalį į akligatvį, iš kurio nebus jokios išeities. Nebent pasikviesime pedagogus iš trečiųjų šalių ir mokysime savo vaikus rusų, baltarusių, ukrainiečių, uzbekų ar dar kokiomis kitomis kalbomis.
Tai tokie mano, kaip direktoriaus pamąstymai.
Nors turime savo direktorių - prezidentą, tačiau manau nei vienas tautietis netiki, kad jis ką nors panašaus galėtų padaryti, nes jo šūkis: Viskas būsimam mūsų karui su Rusija! Viskas Ukrainai! Vietoje jų turėtų būti Trampo tipo šūkis: Viskas mūsų mylimai Lietuvai!
